Siuntimo galiojimo laikas skaičiuojamas nuo jo išrašymo dienos iki paciento užregistravimo gydytojo specialisto priėmimui arba įregistravimo į eilę gydytojo specialisto paslaugoms gauti.

Pas gydytoją specialistą dėl konsultacijos reikia užsiregistruoti per 180 kalendorinių dienų – tiek laiko galioja siuntimas (nuo 2023 m. balandžio 1 d.).

Skubioji medicinos pagalba suteikiama nedelsiat, kai dėl ūminių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ar aplinkinių gyvybei (pvz., patyrus insultą ar infarktą, praradus sąmonę, patekus į autoįvykį ir kt.). Arba, jeigu nesuteikus skubiosios pagalbos laiku, kyla grėsmė, jog  išsivystys sunkios komplikacijos.

Visais kitais atvejais reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, VšĮ Šeimos klinikos HIPERIKA darbo metu, ne darbo metu, pacientai turi kreiptis į VšĮ Utenos ligoninės skubios pagalbos skyrių.

Taip. Jeigu pacientas pageidauja pakeisti savo šeimos gydytoją, jis gali pasirinkti kitą, dirbantį toje pačioje gydymo įstaigoje, prie kurios yra prisirašęs (svarbu įsitikinti, kad pas naujai pasirinktą šeimos gydytoją yra vietų). Tokiu atveju reikės užpildyti nustatytos formos prašymą.

Jeigu gydantis šeimos gydytojas išeina iš darbo, tuomet įstaigos administracija turi apie tai informuoti pacientą bei pasirūpinti jo aptarnavimu. Jeigu asmuo nepasirenka šeimos gydytojo pats, tuomet kitą gydytoją paskiria gydymo įstaigos administracija.

Be šeimos gydytojo siuntimo galima kreiptis į gydytoją akušerį ginekologą, kuris dirba toje gydymo įstaigoje, kurioje asmuo yra prisirašęs pas šeimos gydytoją ir šis gydytojas yra pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos narys. Akušeris ginekologas, dirbantys pirminės sveikatos priežiūros priežiūros paslaugas teikiančioje komandoje, gali teikti paslaugas tik šeimos gydytojo kompetencijos ribose. Jeigu pacientės būklė yra sudėtingesnė (t.y. viršija šeimos gydytojo kompetenciją), tuomet pacientei turi išduoti siuntimą ir nukreipti gydytojo akušerio ginekologo specialisto konsultacijai.

Vadovaujantis nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. V-533 „Dėl teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“), už laikinojo nedarbingumo ekspertizės kokybę ir pagrįstumą atsako ją atliekantis gydytojas, todėl jis, siekdamas suteikti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas, priima sprendimą, kokiu būdu (tiesioginio kontakto ar nuotolinės konsultacijos) turi suteikti sveikatos priežiūros pasaugas, bei, vadovaudamasis gautais apžiūros ir atliktų tyrimų rezultatais, skirti gydymą ir priimti sprendimą dėl laikinojo nedarbingumo pagrįstumo ir nedarbingumo pažymėjimo išdavimo.

Taip pat norėtume akcentuoti, kad taisyklių 74 (5) punktas reglamentuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą tik užkrečiamųjų ligų protrūkių arba jų epidemijų atvejais ar kai dėl šių ligų plitimo grėsmės Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną. Minėtas punktas suteikia gydytojui teisę priimti sprendimą („<šeimos medicinos paslaugas teikiančio gydytojo (šeimos gydytojo, vidaus ligų gydytojo, vaikų ligų gydytojo) sprendimu, įvertinus galimą užkrėtimo riziką>“) dėl to, kokiu būdu pacientui turėtų būti suteikta sveikatos priežiūros paslauga.