Profesionali burnos higiena

Profesionali burnos higiena: kas tai yra ir kodėl to reikia?

Kasdienė taisyklinga burnos higiena – dantų valymas bent du kartus per dieną su dantų šepetėliu ir pasta, kasdienis tarpdančių siūlo, esant poreikiui papildomų priemonių naudojimas, tokių kaip, pavyzdžiui, burnos skalavimo skystis, tarpdančių šepetėliai – svarbiausias dantų ligų profilaktikos būdas. Kruopšti ir nuolatinė dantų priežiūra sumažina ar net užkerta kelią dantų ėduonies, periodonto ligų (t.y. dantenų uždegimo (gingivito) ir periodontito („paradantozės“ atsiradimui), taip pat saugo nuo blogo burnos kvapo, prastos estetinės išvaizdos. Pagal statistinius duomenis dantų ėduonis ir apydančio ligos – labiausiai paplitusios odontologinės ligos: daugiau nei 90 proc. visų pasaulio žmonių turi ėduonies pažeistų dantų, o apie 80 proc. suaugusiųjų kenčia dėl gingivito sukeltų problemų.
Pagrindinė minėtų ligų atsiradimo priežastis – bakterinės dantų apnašos, kurios ant dantų ir kitų burnos ertmės paviršių kaupiasi kasdien ir nuolatos. Burna – viena iš gausiausiai mikroorganizmų sankaupų turinti vieta žmogaus organizme, todėl netinkama burnos higiena ar/ir veiksniai, skatinantys kauptis dantų apnašą, sudaro palankias sąlygas jiems daugintis ir sukelti įvairius dantų ir apydančio audinių pažeidimus.

Kas yra dantų apnašos?

Skiriama bakterinės ir baltosios apnašos (tai nėra maisto likučiai). Seilėse yra milijonai bakterijų, kurios greitai dauginasi ir ant dantų paviršiaus sudaro ploną bakterinių apnašų plėvelę. Šias apnašas galima aiškiai matyti, tik jas nudažius specialiomis dantų apnašą dažančiomis tabletėmis ar skysčiais (tai – dantų valymo kokybės savikontrolės priemonė; parduodama vaistinėse). Bakterines apnašos pašalinti galima tik valant dantis šepetėliu. Baltosios dantų apnašos – tai balkšvos arba gelsvos spalvos purios konsistencijos medžiaga, kuri prie dantų prisitvirtinusi silpnai, todėl gali pasišalinti valgant daug skaidulų turintį maistą ar skalaujant. Baltosios apnašos stiprina žalingą bakterinių apnašų poveikį, be to sukelia blogą burnos kvapą, neestetiškai atrodo.

Kas yra dantų akmenys?

Jeigu dantų apnašos nuolat blogai nuvalomos, tai ilgainiui (maždaug per 10 – 20 dienų) dėl seilėse esančių mineralinių medžiagų jos mineralizuojasi ir virsta kietais dantų akmenimis. Juose besikaupiantys toksinai, rūgštys ir bakterijos neigiamai veikia dantis, dantenas ir periodonto audinius ir taip sąlygoja gingivito, periodontito, o taip pat ir dantų ėduonies atsiradimą.
Kai kuriems žmonėms (apie 5 proc.) akmenys nesusidaro, 5 proc. jų susidaro labai daug, kitiems akmenų susidaro vidutiniškai. Vyrams akmenų susidaro daugiau ir greičiau. Akmenys kaupiasi ir vaikams, ir suaugusiesiems, pastariesiems per ilgesnį laiką jų susidaro daugiau. Akmenims atsirasti turi įtakos burnos ertmės higienos įgūdžiai, profesionalaus akmenų valymo dažnis. Taip pat geriamojo vandens, seilių ypatybės, sisteminės ligos, rūkymas, mitybos pobūdis (pvz., jei valgomas vien minkštas maistas, nekramtoma, akmenų susidaro daugiau).
Dažniausiai gingivitu susergama dėl dantų apnašų, akmenų. Taigi, dantų akmenys ne tik sukelia kariesą, bet taip pat ir dantenų uždegimą. Nors dantų akmenų sukeltas gingivitas gali būti paskatinamas įvairių veiksnių, pavyzdžiui, vaistų, hormoninių pokyčių (pvz. nėštumo, kontraceptinių priemonių, lytinės brandos), dantų akmenys visuomet būna pagrindinė priežastis, dėl kurios susergama gingivitu.
Akmenų susidarymo profilaktika – nuolatinis ir veiksmingas minkštųjų apnašų valymas. Priešingu atveju, jau susidariusius akmenis kokybiškai galima pašalinti tik atliekant profesionalią burnos higieną.

Dantų apnašos ir akmenys vienos iš gingivito susirgimo priežasčių

   
Kokie yra periodonto ligų (gingivito ir periodontito) požymiai?

Gingivitas (dantenų uždegimas) yra uždegiminė būklė, kuri apima tik dantenas. Tai – didžiausia ir dažniausiai pasitaikanti burnos higienos problema, kurią, de...ja, nedaugelis sergančiųjų gydo. Jo požymiai – dantenų paraudimas, patinimas, skausmas, kraujavimas (valant dantis šepetėliu, vėliau gali progresuoti iki savaiminio), nemalonus burnos kvapas. Dantenos paveiktos gingivito gali būti gydomos lengvai ir jos vėl tampa sveikos. Tereikia atlikti profesionalią burnos higieną (pašalinti visus dantų akmenis ir apnašas) ir pakoreguoti dantų valymo įgūdžius. Negydomas gingivitas gali progresuoti į periodontitą ir tapti netgi dantų netekimo priežastimi.
Periodontitas – tai uždegimas, kuris apima ne tik dantenas, tačiau ir periodonto audinius, kaulą (kuriame laikosi dantys). Iš pradžių pažeidžiami minkštieji periodonto audiniai: dantenos atsiskiria nuo danties, suardomi dantį prilaikantys periodonto raiščiai, susidaro vadinamoji „dantenų kišenė“. Vėliau, dėl uždegiminio proceso būklei progresuojant, aplink dantį ima „tirpti“ žandikaulio kaulas, dantis tampa paslankus, pradeda klibėti. Priešingai nei gingivito atveju, pažeidimų progresavimas gali būti tik sustabdomas, o pakitimai jau nebegrįžtami. Taigi, tinkamas gydymas daugeliu atvejų gali užtikrinti, kad toliau liga nesivystys ir paveiktas dantis ar dantys bus išgelbėti. Periodontito negydant, galutinis rezultatas – dantų netekimas.

Profesionali burnos higiena:

Norint išlaikyti dantis galimai geriausios būklės ir užkirsti kelią ligoms bei infekcijoms, profesionalią burnos higieną reikėtų atlikti 2 kartus per metus. Jei akmenys linkę kauptis, pacientas... daug rūko ar serga periodonto ligomis, tuomet patartina pas burnos higienistą apsilankyti ir dar dažniau, kas 3 – 4 mėnesius.
Burnos higienos procedūros metu pirmiausia šalinami dantų akmenys. Valymui naudojami specialūs rankiniai instrumentai ir ultragarsinis skaleris (kurio veikimo principas pagrįstas aparato generuojamais virpesiais, ko pasekoje akmenys nuo danties tiesiog nuskeliami). Po akmenų pašalinimo visų dantų visi paviršiai yra poliruojami abrazyvine pasta ir besisukančiomis guminėmis galvutėmis ar šepetėliais. Dantų paviršiai ne tik tampa lygūs, tačiau ir pabąla iki natūralios danties spalvos, nes taip nuvalomas ir nuo kavos, arbatos, raudono vyno, tabako (ir kt.) atsiradęs pigmentinis apnašas. Dar vienas galimas poliravimo ir pigmentinio apnašo šalinimo būdas – „Air-Flow” sistema (dantų paviršius nupurškiamas suspausto oro ir vandens su soda srove). Burnos higienos procedūros pabaigoje, esant poreikiui, taikomos fluoro preparatų aplikacijos, kurios stiprina danties audinius, padeda kovoti su padidėjusiu dantų jautrumu.
Burnos higiena dažniausiai atliekama vieno vizito metu (apie 1 val.), tačiau jei akmenų yra daug, o uždegiminė būklė – sunkesnė, procedūra atliekama per kelis kartus. Procedūra paprastai – neskausminga. Apsilankymo metu pacientas supažindinamas su esama burnos ertmės būkle, išaiškinama individualios ir profesionalios higienos reikšmė. Esant poreikiui, pacientui parodoma, kaip taisyklingai valytis dantis, tarpdančius, individualiai parenkamos burnos higienos priemonės.
Neatlikus profesionalios burnos higienos nerekomenduojama pradėti ortodontinio gydymo, protezavimo procedūrų, negalima atlikti tolimesnio kokybiško periodonto ligų gydymo. Gydytojui odontologui sunkiau gydyti dantų ėduonį bei jo komplikacijas, sudėtingiau užtikrinti atokiuosius gydymo rezultatus. Apskritai, nesveika burnos ertmė yra lyg atviras kelias infekcijoms ir gali būti neigiamai susijusi su bendra organizmo būkle. Taigi, kruopšti kasdienė ir reguliari profilaktinė burnos ertmės priežiūra – labai svarbus veiksnys mūsų sveikatai.

Po profesionalios burnos higienos Jus džiugins žvilgantys, natūraliai balti dantys, komforto ir švaros pojūtis burnoje.

                                                       Prieš                                          Po

Pageidaujama išankstinė registracija

tel.: 8 389 72254, mob.: +370 614 10100