Informacija apie skiepus
Skiepijimas - viena pagrindinių apsisaugojimo nuo infekcinių ligų priemonių.
Šeimos klinikoje „HIPERIKA“ prisirašiusiems vaikams ir paaugliams skiepai atliekami pagal šiuo metu galiojantį profilaktinį skiepijimų kalendorių.
VAIKŲ PROFILAKTINIŲ SKIEPIJIMŲ KALENDORIUS
(iki 2014-10-01)
Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius, patvirtintas SAM 2007 12 22 Nr.V-1066.
| Vakcina | Amžius | ||||||||||
| Iki 24 val. | 2–3 paros | 1 mėn. | 2 mėn. | 4 mėn. | 6 mėn. | 15–16,5 mėn. | 18 mėn. | 6–7metai | 12metų | 15–16 metų | |
| Tuberkuliozės vakcina | BCG | ||||||||||
| Hepatito B vakcina | HB* | HB | HB | HB** HBHB** | |||||||
| Kokliušo, difterijos, stabligės vakcina | DTaP | DTaP | DTaP | DTaP | DTaP | Td | |||||
| B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina | Hib | Hib | Hib | Hib | |||||||
| Poliomielito vakcina | IPV | IPV | IPV | IPV | IPV | ||||||
| Tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina | MMR | MMR | MMR*** | ||||||||
1. Sutrumpinimai: BCG – tuberkuliozės vakcina; HB – hepatito B vakcina, DTaP – kokliušo (neląstelinio), difterijos, stabligės vakcina, Hib – B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina, Td – difterijos, stabligės (suaugusiųjų) vakcina, IPV – inaktyvuota poliomielito vakcina, MMR – tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina.
2. HB* pirma dozė turi būti įskiepijama naujagimiui per 24 val. po gimimo.
3. 12 metų amžiaus vaikai HB vakcina skiepijami 3 dozėmis pagal schemą: HB1; po 1 mėnesio – HB2; po 6 mėnesių – HB3. 12 metų vaikams HB** vakcina skiriama, jei jie neskiepyti kūdikystėje. MMR vakcina skiriama su pirmąja HB vakcinos doze.
4. 12 metų vaikams MMR*** skiriama, jei jie neskiepyti 6–7 metų amžiuje.
5. Skiepijimai atliekami pagal vaisto charakteristikos santrauką.
6. Prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvus ar teisėtus globėjus būtina informuoti apie vakcinų skyrimo tvarką, galimas nepageidaujamas reakcijas į skiepą. Dėl informacijos gavimo bei sutikimo skiepyti jie turi pasirašyti vaiko sveikatos raidos istorijoje (forma Nr. 025-112/a).
(nuo 2014-10-01)
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 27 d. įsakymu Nr.V-283
| Eil.Nr. | Vakcina | Amžius | ||||||||||
| Iki 24 val. | 2–3 paros | 1 mėn. | 2 mėn. | 4 mėn. | 6 mėn. | 12–15 mėn. | 15–16 mėn. | 18 mėn. | 6–7 metai | 15–16 metų | ||
| 1 | Tuberkuliozės vakcina | BCG | ||||||||||
| 2 | Hepatito B vakcina | HB* | HB | HB | ||||||||
| 3 | Kokliušo, difterijos, stabligės vakcina | DTaP | DTaP | DTaP | DTaP | DTaP | Td | |||||
| 4 | B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina | Hib | Hib | Hib | Hib | |||||||
| 5 | Poliomielito vakcina | IPV | IPV | IPV | IPV | IPV | ||||||
| 6 | Pneumokokinės infekcijos vakcina | Pnc | Pnc | Pnc** | ||||||||
| 7 | Tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina | MMR** | MMR |
1. Sutrumpinimai: BCG – tuberkuliozės vakcina; HB – hepatito B vakcina, DTaP – kokliušo (neląstelinio), difterijos, stabligės vakcina, Hib – B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina, Td – difterijos, stabligės (suaugusiųjų) vakcina, IPV – inaktyvuota poliomielito vakcina, Pnc – pneumokokinės infekcijos (polisacharidinė konjuguota) vakcina, MMR – tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina.
2. HB* pirma dozė turi būti įskiepijama naujagimiui per 24 val. po gimimo.
3. Pnc** gali būti skiepijama kartu (vieno vizito metu) su MMR** vakcina.
4. Skiepijimai atliekami pagal vaistinio preparato charakteristikų santrauką.
5. Prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvus ar teisėtus globėjus būtina informuoti apie vakcinų skyrimą, galimas nepageidaujamas reakcijas į skiepą. Dėl informacijos gavimo bei sutikimo skiepyti jie turi pasirašyti Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formoje.
VEIKSMINGIAUSIA PROFILAKTIKOS PRIEMONĖ NUO GRIPO – SKIEPAI
Gripas – tai ūmi virusinė liga, kuriai būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra, šaltkrėtis, didelis bendras silpnumas, intensyvūs galvos ir raumenų skausmai, skausmingi akių obuolių judesiai, gerklės perštėjimas, sausas kosulys, neretai trunkantis net kelias savaites.
Užsikrečiama oro - lašeliniu keliu. Inkubacinis periodas vidutiniškai trunka 1-3 paras. Ligoniai išskiria virusą 24 valandas prieš išryškėjant ligos simptomams ir apie 7 dienas susirgus. Gripas dažnai sukelia komplikacijas - bakterines infekcijas: plaučių, vidurinės ausies uždegimus, pūlingą sinusitą. Rečiau: širdies raumens, galvos smegenų ir jų dangalų bei inkstų uždegimus bei kitas komplikacijas. Dažniausia gripo komplikacija – plaučių uždegimas, nuo jo dažniausiai ir mirštama.
Veiksmingiausia profilaktikos priemonė nuo gripo – skiepai. Kad spėtų susidaryti patikima apsauga, geriausia skiepytis iš anksto, iki prasidės susirgimų pakilimas. Tinkamiausias laikas – ankstyvas ruduo, tai yra rugsėjo ir spalio mėnesiai. Tačiau net ir prasidėjus gripo epidemijai skiepytis dar galima, nes nukenksminti virusai organizme esančios natūralios infekcijos nesustiprina.
Po skiepų praėjus maždaug dviem savaitėms, organizme susidaro pakankamas antikūnų kiekis, galintis užtikrinti organizmo apsaugą nuo gripo virusų. Todėl ir rekomenduojama skiepytis dar neįsisiautėjus gripui, kad organizmas pasiruoštų virusų atakai.
UAB Šeimos klinikoje „Hiperika“ Jūs galite pasiskiepyti nuo gripo!
Paslaugas galime suteikti:
• UAB Šeimos klinikoje „Hiperika“.
• Atvykti į Jūsų įmonę, įstaigą, organizaciją Jums patogiu laiku.
Skiepijama vienam gripo sezonui adaptuotomis vakcinomis, todėl būtina skiepytis kasmet!
PRIEŠ VYKSTANT Į KELIONĘ
Ligos nepripažįsta sienų, joms nereikia nei asmens dokumentų nei vizų...
Šeimos klinikoje "Hiperika" galite pasiskiepyti prieš išvykdami į kelionę ar į kitas pasaulio šalis.
Skiepijimai keliautojams sąlyginai skirstomi taip:
Šaltinis: Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
|
Kategorija |
Užkrečiamoji liga |
|
1. Planiniai skiepijimai |
Difterija/stabligė/kokliušas Hepatitas B B tipo Haemophilus influenzae infekcija Gripas Tymai, epideminis parotitas, raudonukė Poliomielitas Tuberkuliozė |
|
2. Rekomenduojami skiepijimai |
Cholera Hepatitas A Hepatitas B Meningokokinė infekcija Gripas Pneumokokinė infekcija Pasiutligė Erkinis encefalitas Japoniškas encefalitas Rotavirusinė infekcija Vėjaraupiai Vidurių šiltinė Žmogaus papiloma viruso infekcija Geltonasis drugys |
|
3. Privalomieji skiepijimai |
Geltonasis drugys vykstantiems į Centrinės Afrikos ir Pietų Amerikos šalis Meningokokinė infekcija ir poliomielitas: vykstantiesiems į Meką (Saudo Arabija) |
GELTONASIS DRUGYS
Paplitimas
Paplitęs kai kuriose Afrikos bei Centrinės ir Pietų Amerikos šalyse (žr. 1-2 pav.).
Rizika keliautojams
Galima užsikrėsti endeminėse teritorijose, ypač jei lankomasi neurbanizuotose, drėgnose ir šiltose savanose, miškingose teritorijose (džiunglėse) arba miestuose protrūkių metu. Riziką galima šiek tiek sumažinti taikant saugos priemones nuo moskitų įkandimų.
Skiepijimas
Vykstant į tam tikras šalis skiepytis nuo geltonojo drugio privaloma, į kitas tik rekomenduojama. Skiepijama gyva geltonojo drugio vakcina (efektyvumas siekia iki 100%). Neskiepijami jaunesni kaip 9 mėn. kūdikiai, nėščios moterys. Tarptautinis skiepijimo pažymėjimas įsigalioja praėjus 10 dienų po vakcinacijos. Skiepytis rekomenduojama visiems vyresniems nei 9 mėnesių amžiaus asmenims vykstantiesiems į endemines geltonojo drugio šalis (kuriose yra geltonojo drugio plitimo rizika) (žr. 1-2 pav.). Geltonojo drugio endeminės teritorijos (pagal PSO):
| Afrikoje: AngolaS, BeninasS, Bisau-GvinėjaS, BeninasS, Burkina FasoS, BurundisS, Centrinės Afrikos RespublikaS, Čadas, Dramblio Kaulo KrantasS, Etipiopija, GabonasS, Gambija, GanaS, Gvinėja, KamerūnasS, Kenija, KongasS, Kongo Demokratinė RespublikaS (anksčiau Zairas), LiberijaS, MalisS, Mauritanija, Nigerija, NigerisS, Pusiaujo Gvinėja, RuandaS, San Tomė ir PrinsipėS, Senegalas, Siera LeonėS, Sudanas, TogasS, Uganda. |
| Centrinėje ir Pietų Amerikoje: Argentina, Bolivija, Brazilija, Ekvadoras, Gviana, Kolumbija, Panama, Paragvajus, Peru, Prancūzijos GvianaS, Surinamas, Trinidadas ir Tobagas, Venesuela. |
Sšalys - geltonojo drugio endeminės teritorijos, kuriose iš visų atvykstančiųjų, vyresnių kaip 6 mėn.-1 metų, reikalaujama skiepijimo nuo geltonojo drugio sertifikato.
1 pav. Geltonojo drugio endeminės teritorijos Afrikos žemyne, PSO, 2011 m.
2 pav. Geltonojo drugio endeminės teritorijos Pietų Amerikos žemyne, PSO, 2011 m.
HEPATITAS A
Paplitimas
Hepatitas A paplitęs visame pasaulyje, išskyrus Šiaurės Amerikos, Šiaurės ir Vakarų Europos, kai kurias Pietų ir Rytų Europos šalis, Australiją, Japoniją (3 pav.).
Rizika keliautojams
Hepatitas A - viena dažniausių užkrečiamųjų ligų, kuriomis gali užsikrėsti keliautojai. Ji ypač aktuali išsivysčiusių šalių gyventojams, vykstantiems į mažiau išsivysčiusias šalis. Didelė rizika yra keliautojams, kurie gyvena blogose sanitarinėse sąlygose ar neturi galimybių vartoti tik saugų geriamąjį vandenį ir maistą.
Skiepijimas
Skiepai nuo hepatito A rekomenduojami visiems vyresniems nei 1 metų asmenims vykstantiesiems į endemines hepatito A teritorijas. Saugi ir labai efektyvi hepatito A vakcina vartojama nuo 1992 m. Skubiu atveju pirmoji vakcina gali būti skiriama netgi ir išvykimo dieną, tačiau paprastai skiepijama likus 2-4 savaitėms iki kelionės, antroji dozė skiriama po 6-24 mėn. Tokia skiepijimo schema užtikrina imunitetą ne mažiau kaip 10 metų.
3 pav. Hepatito A rizikos teritorijos, PSO, 2012 m.
HEPATITAS B
Paplitimas
Paplitęs daugelyje pasaulio šalių, išskyrus kai kurias Šiaurės Amerikos, Šiaurės ir Vakarų Europos šalis, Australiją, Naująją Zelandiją (4 pav.).
Rizika keliautojams
Potenciali hepatito B rizika yra visiems į endemines hepatito B šalis išvykstantiems keliautojams, nes kiekvienam, ypač išvykstančiam ilgesniam laikui, gali prireikti medicinos pagalbos. Ypač didelė hepatito B rizika yra asmenims, kontaktuojantiems su krauju ar kitais žmogaus organizmo skysčiais, turintiems nesaugių lytinių santykių. Rizikos grupei priskiriami sveikatos priežiūros darbuotojai, kontaktuojantys su pacientų krauju, asmenys, kuriems perpilama kraujo, atliekamos operacijos, įvairios medicininės ar kitos procedūros (akupunktūra, tatuiruotės ir kt.), bei vartojantieji intraveninius narkotikus. Besivystančiose šalyse hepatitas B gali plisti ir tiesioginio kontakto būdu, ypač jei yra nedidelių odos pažeidimų.
Skiepijimas
Naujagimiai ir kūdikiai skiepijami pagal skiepijimų kalendorių.
Neskiepytiems asmenims skiriamos 3 vakcinos dozės (standartinė schema: pirmoji dozė, antroji po 1 mėn. ir trečioji po 6-12 mėn.). Kadangi hepatitui B būdingas ilgas inkubacinis periodas, pirmosios dvi vakcinos dozės gali būti skiriamos prieš kelionę, trečioji - grįžus iš jos.
Jei kelionė labai ilga, gali būti taikomos sutrumpintos skiepijimo schemos: pirmoji dozė, antroji po 1 mėn., trečioji po 2 mėn. ir papildoma dozė po 12 mėn. arba pirmoji dozė, antroji po 7 dienų ir trečioji po 21 dienos ir papildoma vakcina po 12 mėn.
Keliautojai, kuriems yra rizika užsikrėsti hepatito A ir hepatito B virusais, gali būti skiepijami sudėtine hepatito A ir hepatito B vakcina.
Pabaigtas hepatito B skiepijimo planas užtikrina apsaugą mažiausiai 25 metams, kartais net visam gyvenimui.
4 pav. Hepatito B rizikos teritorijos, PSO, 2012 m.
VIDURIŲ ŠILTINĖ
Paplitimas
Paplitusi visame pasaulyje, ypač kur blogos sanitarinės sąlygos, nesilaikoma mitybos higienos reikalavimų, nekokybiškai valomi nutekamieji vandenys.
Rizika keliautojams
Keliautojai, vykstantys į endemines vidurių šiltinės teritorijas (Pietų Aziją, kai kurias Šiaurės ir Vakarų Afrikos šalis, Indoneziją ir Peru) gali užsikrėsti šia liga. Net ir skiepytiems asmenims reikia vengti galimai užteršto maisto ir vandens. Tačiau viešbučiuose ir kitose įstaigose, kur geros sanitarinės sąlygos ir laikomasi mitybos higienos reikalavimų, rizika maža.
Skiepijimas
Skiepytis nuo vidurių šiltinės rekomenduojama keliaujantiesiems į endemines šalis, ypač jei ten praleidžiama ilgiau kaip mėnesį, jei neužtikrinamos higieniškos gyvenimo ir mitybos sąlygos, jei vykstama į Indijos subkontinento šalis, kur galimos antibiotikams atsparios vidurių šiltinės sukėlėjo formos.
Skiepijama geriamąja gyva susilpninta arba į raumenis švirkščiama polisacharidine Vi kapsuline vakcina 1 savaitę prieš išvyką. Polisacharidine Vi kapsuline vakcina skiepijami vyresni kaip 2 metų vaikai, papildoma dozė skiriama kas 3 metai.
ERKINIS ENCEFALITAS
Paplitimas
Paplitimas didžiausias daugelyje Baltijos šalyse, Slovėnijoje, Rusijoje. Kitos šalys, kuriose buvo užregistruoti atvejai ir tos kuriose didesnis infekuotų erkių paplitimas, yra Albanija, Austrija, Baltarusija, Bosnija, Bulgarija, Kinija, Kroatija, Danija, Suomija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Italija, Mongolija, Norvegija, Lenkija, Korėjos Respublika, Rumunija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Švedija, Šveicarija, Turkija ir Ukraina.
Rizika keliautojams
Keliautojai gali užsikrėsti endeminėse teritorijose sezono metu (paprastai – nuo pavasario iki ankstyvo rudens), ypač stovyklaudami gamtoje (kaimo ir miškingose vietovėse).
Skiepijimas
Skiepijama inaktyvinta erkinio encefalito vakcina.
Skiepijame ir kitomis vakcinomis.